Apie pusantro kilometro į vakarus nuo Mituvos žiočių, maždaug už 100 metrų nuo Nemuno vagos, pūpso du kalneliai. Ši vieta vadinama Kalnėnų bišpiliukais.
To piliakalnio viršūnėje yra didoka aikštelė, kurios šiaurinė ir vakarinė dalis apjuosta puslankio pylimu. Netoli to pylimo, ties aikštės viduriu buvo nedidelė duobė. Senų žmonių pasakojimu, toje vietoje esą paslėpti turtai, kuriuos ne vienas mėginęs atkasti, bet vis tiek nepasisekdavę. Kai tik priartėdavo prie tos požemiuose esančios lobių skrynios, išlysdavęs toks ne šio pasaulio sutvėrimas – pabaisa ir savo auką, tą lobių ieškotoją, nusinešdavęs į požemius.
Paskui žmonės bijojo daugiau ieškoti ir iki šiol tebėra likusi tiktai žymė.
Komentaras padavimui
Manoma, kad šioje vietoje 1259 metais kryžiuočiai pasistatė savo pilį, vadinamą Georgenburgu (Jurgenborgu).
Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis labai mėgęs naujoves. 1382 metais panaudodamas bombardas puolė kryžiuočių pilį, bet nesėkmingai.
Pilį paima ir sugriauna kunigaikštis Vytautas, antrą kartą bėgdamas iš kryžiuočių. Jis juos apgavo gudrumu. Sakė, kad pilies gynėjų pagalbos reikia Tilžės pilyje. Pilės gynėjai žemyn upe – Nemunu išplaukia į Tilžę, taip Vytautas sugriauna pilį